Balandžio 12 / April 12

Sveiki. Kaip ir jau įprasta pradėsiu nuo to, kad aš va vėl rytinės mankštos nepamiršau. Ir jau 100 tūpčiukų įveikta, presas pakankintas ir kojos pakilnotos iš pat ankstyvaus ryto. Super. Aišku šios mano naujų įpročių ugdymo dienos yra taip pat ir varginančios. Jau iki pirmos nakties neišsėdėčiau. Bet užtat mankšta yra puikus energijos šaltinis geros dienos pradžiai. Lova jau nebėra kažkokia oazė. Ir gerai, nes pasiskaičiusi straipsnių, kad nuo tingėjimo miršta žmonės ir jau net yra įtraukta mirties priežastis - per mažas aktyvumas. Todėl ir stengiuosi užsibrėžti kuo daugiau tikslų kitai dienai, kad tik kuo daugiau būtų motyvacijos keltis.

Šiandien einu fotografuotis. Nekenčiu fotografuotis, nes visad ten taip apakina, kad tik raibuliuoja tos akys ir nieko gero nematau. O ir šiaip visad atrodo, kad negražiai nufotkins. Kaip supratote, o jei ir ne, tai pasidalinsiu, kad didžiąją posto dalį parašau ryte ir todėl sakau, kad dar tik eisiu nors postą įmetu vakare. Taip darau dėl to, kad ryte blaivios mintys ir energijos daug ir žinau, kad tikrai postas bus paskelbtas tik reikės įkelti foto :) O šiandienos žodis SPARNAI, nes šiandien tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena. Ši diena man tokia svajonių ir troškimų įgyvendinimo diena, nes žmogės svajojo užkariauti vis daugiau ir va vieną dieną savo troškimų vedami pasiekė mėnulį Aš kai pagalvoju apie sparnus, tai įsivaizduoju ne tuos, kuriais naudojasi paukščiai, matyt ir draugai astronautai jaučiasi užsiauginę sparnus. Man tai daug platesnis dalykas. Kokie yra žmogaus sparnai. Gal sparnai bus kaip tik ir paukščio nufotografuoti, o gal ir ne. Kol kas aš to nežinau, nes man dar visa diena prieš akis. 

Štai ką nufotografavau:

Tai mano namų dekoracija. Ir jos sparnai hmm labai neaišku net kur, bet ji man primena žmogų - žmogų, kuris vien savo mintimis gali pakilti daug toliau nei nuskrieja paukščiai, o darbais gali nuversti net kalnus. Aš sparnus jaučiu kai išlipu viena stotele ankščiau ir pėdinu dar nepėdintais keliais. Šituo seniau dažniau užsiiminėdavau, o ypač pirmame kurse kai norėjau kuo daugiau aplinkos įrašyti į savo vaizdingąją galvelę.  Taip pat jaučiu kai skrieju dviračiu, kai išlaikau aš egzaminą ir dar labiau jei jį išlaiko Vy (nemoku džiaugtis kai kiti liūdi). Iš tikro tiek daug dalykų kuriuos galėčiau paminėti kaip mano sparnais. Svarbiausia tikėti savimi :)

Ak tiesa mano dokumentinė nuotrauka gal ne tokia jau ir bloga išėjo, bet tada suvokiau, kad tikrai pasikeičiau - susenau :D. Ai koks skirtumas vis tiek amžinai jauna neliksiu ir gyvenimas nebe toks koks buvo prieš 5 metus. Norisi tik nepraleisti savų traukinių.

Tai tiek mieli draugai ir kolegos.