Dainų tekstai
O meile
Aš buvau neklaužada vaikas
Ant tvoros kas dieną sėdėjau
Vakarais daužydavau langus
Galvoje mano švilpavo vėjai
Aš nešiojau suplėšytas kelnes
Ir nieko klausyt nenorėjau
Kol jinai pas mane, nelaboji,
Į namus vieną kartą atėjo
Priedainis 2k.:
O, meile, tu mane nugalėjai
O mano žvaigžde vėl man šviesti pradėjai
Mano dienos plaukė iš lėto
Aš gyventi visai neskubėjau
Su draugais gatvėj gerdavau vyną
Ir problemų jokių neturėjau
Aš galvojau kad šitą pasaulį
Negerai ponas Dievas sudėjo,
Kol jinai vieną rytą su saule
Priešais mano akis patekėjo
Priedainis.
Aš buvau jau subrendęs vyrukas
Ir aplinkui daug moterų sukos
Aš visas jas turėti galėjau
Bet į nieką žiūrėt nenorėjau
Pamiršau aš gyvenimo skonį
Nemokėjau nei juoktis nei verkti
Kol jinai į duris pasibeldė
Ir pasakė: "Aš čia, atsimerki"
Priedainis.
Mano seną, pražilusią galvą
Šaltas rudenio vėjas paglostė
Aš žiūrėjau kaip leidžiasi saulė
Virš užmiegančio didelio uosto
Aš galvojau kad viskas jau buvo
Ir mirtis mane peiliais jau bado
Bet jinai paskutinę sekundę
Mano vienišą širdį surado
***
aš toks vienišas jaunas jūreivis
mindau svetimo uosto gatves
ieškau knaipės kur gaučiau išgerti
nes niekad nieks nemylėjo manęs
aš rūkau tik tai stiprią taboką
nesvarbu man prie ko tai prives
mano laimė man sukelia juoką
nes niekad nieks nemylėjo manęs
štai tos durys kur įpila vyno
kur dainuoja ir daužo taures
aš taip pat su visais jas daužysiu
nes niekad nieks nemylėjo manęs
įeinu tas duris atidaręs
ir nužvelgęs visas merginas
atsisėdu į kampą prie stalo
nes niekad nieks nemylėjo manęs
kai viena tu merginų prieina
pajuntu jos aistringas rankas
dar įsipilu vyno į taurę
nes niekad nieks nemylėjo manęs
ji paklausia: ko ieškai čia broli?
negi tau taip negaila savęs
atsakau jai kad nieko nenoriu
nes niekad nieks nemylėjo manęs
ji pasiūlo išeit pasivaikščiot
aš žinau kur mane ji nuves
sutinku nors gal to ir nereikia
nes niekad nieks nemylėjo manęs
tai jau buvo gal tūkstantį kartų
ji man taria: aš noriu tavęs!
aš jai pinigus duodu iš anksto
nes niekad nieks nemylėjo manęs
atsibudęs pro viešbučio langą
pamatau savo laivo bures
išeinu neištaręs nei žodžio
nes niekad nieks nemylėjo manęs
aš toks vienišas jaunas jūreivis
mindau saulėtas Nidos gatves
nežinau ar kada čia sugrįšiu
nes niekad nieks nemylėjo manęs
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą