Šią vasarą sužinojusi, kad reikia ieškotis naujos vietos kur miegot, gyvent, mokytis ir pan. pradėjau paiešką neaktyvią, bet vis tiek ir jau per mano gimtadienį paskambino moteris ir pasiūlė apsigyventi nuosavame name dviejuose kambariuose. Ir aš buvau tokia laiminga. Na laiminga iki tol kol nusprendėm ten keltis, nes visada kai jau nusprendi įsipareigoji ir apniunka abejonės, nežinia. Na bet nervus vis bandžiau konservuoti ir iš vis pamiršti tą reikaliuką iki Rugsėjo. Bet atsirado galimybė į giminių butą įsikelt. Ten daug niuansų, dilemų ir šiaip skalbimo mašinos nėra, bet mintis, kad mažiau mokėt reikės man kuždėjo - reikia imti. Na Vy kaip visad sugeba viską dramatizuoti. Supratau, kad esu tikrai nesmulkmeniška, nes nepastebėjau, kad vienas kambarys žalias, kad ten kažkokia gėlė yra ( ją mama žada pasidauginti) ir šiaip net tos radijo nepastebėjau.
Taigi kadangi nusprendėm (jei taip galiu sakyt) imti šį butą tai teko paskambint tai moteriškei. Ji labai piktai pasitiko šią žinią, mat daug kas jai skambino daug norinčių buvo ir kad dabar jau visi susirado kur gyventi ir jai bus sunku rast žmonių. Na nežinau, bet manau ras ir bus pikta ir nebepasitikės nei vienu nuomininku dėka mūsų. Ir iš tikro nuomininkais per daug ir nereikia pasitikėt. Juk meluoti mokam visi, vieni tai daro be sąžinės graužaties kiti stengiasi išvengti melo dėl sveikatos. Aš meluot nemoku, o jei jau tenka tai labai blogai jaučiuosi.
Šis postas tapo lyg išsipasakojimas ir tiek. Na aš vis dar neatsigaunu nuo to, kad teko vis dėlto jai pranešti apie tai jog neatsikraustysim.
 |
| Šaltinis |
Šis postas tapo lyg išsipasakojimas ir tiek. Na aš vis dar neatsigaunu nuo to, kad teko vis dėlto jai pranešti apie tai jog neatsikraustysim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą