Laikas vėjui

Sveikas mielas.. Bum...

Ar esi vienas? Ar gali skaityti mintis? Kas tu? Ar mes iš tikro esam tokie vieniši? Kodėl turėčiau būti kažkas arba niekas?

Šio įrašo turinys neaiškus, mistifikuojamas, o gal iš vis neegzistuojantis.

Jei jau pravėriau burną tai jau ir netiesa...

Kas tas nekintantis ir amžinas kuris nebijo nei pradžios nei pabaigos,nes jis yra begalinis ir tas kažkas glūdi manyje. Kodėl aplink mane tiek daug balsų, o žmonių nerasta? 

Širdis plaka visiems...

Vasara prisiminus rudeny

Sveiki,

Vasarinė darbštuolė

Pradėsiu iš naujo. Dienoms bėgant atrandu save vėl norinčia rašyti apie tai kas vyksta, kuo domiuosi, ką sužinau. Gal dabar tai man atrodo sudėtinga, nes po tiek laiko nerašymo ta Inga, kuria buvau, dabar visai kitokia. Kartais ta pati ir vis norinti pasinerti į harmonijos vandenynus - su gamta su žmonėmis. Aišku su gamta lengviau, ji iš savęs yra harmonija ir ramybė. Net oras už lango būdamas nekomfortabilus maudymo kostiumėliams, lengviems rūbeliams, o ir saulei nebereikia primerkti akį, vis gi yra atgaiva ir tam tikras darbymetis. Visgi ruduo. Perbėgus per savo jausmus ir patyrimus man ruduo lyg naujas atgimimas - veikla, judėjimas. Ir ne veltui juk šalta, o judėjimas generuoja šilumą.

Pelyno svaigulys