pictures

Gaila vietos kompiuteryje, bet gaila ir ištrinti :) tokie įdomūs padarėliai :)

Senelio istorija

Kažkada, gal prieš porą metų, o iš tikro nepamenu man tėtė atsiuntė straipsnio iškarpą apie mano senelį :)

Jonava

Norintiems važiuoti į Jonava iš Kauno :)

...

Nekenčiu kompo perinstaliavimų ir dar ypač kai tau reikia tiek daug darbų padaryt, o dabar net tos sveikatos dirbt nebeliko. Viskas ne taip kaip nori. Chrome nebelieka išsaugotų tavo linkų, ir tada pasigaili, kad jų adresų niekur nenukopijavai. Et tos naujosios technologijos. Kartais vargina.

Interjero idejos - pasidaryk pats

Pasidalinsiu nuoroda, kurią užmačiau kitame bloge :)
Labiausiai patiko crazy idėjos :D
http://digma.lt/interjero-dizainas-interjeras/category/pasidaryk-pats/

Radauskas

šaltinis
MŪZA
 
Siuvėja mūza iš Denis paveikslo
Ant suolo deda siuvinį, pakyla,
Nueina vasaros tuščia gatve,
Pageltusia tartum kiniečio veidas.
Marga suknelė ima lipti laiptais,
Ir jai po kojom ąžuolinis balsas
Skanduoja jambais bėgančius žodžius.
 
Ji pro sunkias užmigusias duris
Praeina tartum vėjas ir iš karto
Kaip statula išauga kambary.
Pamatę aklą akmeninį veidą,
Vaikai sucypę pradeda blaškytis,
Bet ji pro langą išmeta vaikus
Ir pelargoniją ir kanarėlę,
Ir kūdikiai, plasnodami sparnais,
Kaip angelai į aikštę nusileidžia.
Gėlė pragysta gatvėj paukšteliu,
Ir kanarėlė pradeda žydėti
Skaisčiu geltonu žiedu. O akmuo
Paduoda vyrui stilių ir lentelę
Ir ima neskubėdamas diktuoti.
 
šaltnis
GĖLĖ IR VĖJAS
 
Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė "tuoj", -
Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.
 
Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų
Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų,
Ir visą kaimą sujaukė ir dūko be galvos
Ir trankės klausinėdamos, kurios ji bus spalvos.
 
Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara, -
Gėlė baltai pražydo, ir baltą gėlę tą
Lingavo vėjas šaukdamas: "Balta, balta, balta!"
 
ORO PAŠTAS
 
Iš voko mėlyno - tavų akių spalvos -
Išskrido lapas, baltas, tartum siela tavo.
(O anuomet dangus užgeso ant kalvos
Ir debesys nakvoti nutūpė ant klevo.
 
Tu kažką pasakei, aš kažką pasakiau -
Už dangų miegantį, už vakarą tykiau.)
 
O, koks vanduo platus, kokia naktis gili!
O tu nemoki skrist ir plaukti negali.
Aš nieko nesakau, tu nieko nesakai,
Tiktai kaip sniegas byra iš dangaus laiškai.
 

šaltinis
KARŠTA DIENA
 
Dangų rėžia kiparisas plonas,
Ir karštos dienos odekolonas
Liejasi peizažui ant žaizdų.
Švelnios adatos subado širdį,
Alpdama ji šypsosi ir girdi
Savo riksmą ir negali mirti,
Kaip negalim mirti aš ir tu.
 
Girdi: paukštis metalinis gieda
Stiklo medy, vario vaisiai rieda,
Virpa priešmirtiniam svaiguly.
Į auksinę seno fauno pėdą
Plaukia muzika tyli.
Susiliejus stiklo medy su nematomais žiedais,
Tau nerūpi, ar rytojus beateis.
 
šaltinis

FANTASTIŠKA NAKTIS
 
Mėnulis pamanė, kad lempa
Jisai - ir nustebęs užgeso.
Per krūmus bėga ir šlampa
Pavasario kojos basos.
 
Ant stogo nukritusios, tampa
Raketom akacijų kasos
Ir dega ir nušviečia kampą
Pradėjusios šokti terasos.
 
Ir gulbės į dangų pakyla,
Ir liepų choras prabyla,
Ir vėlei laimę girdi:
 
Jos aidas pradeda grįžti,
Šlamėti kaip šilkas ir plyšti
Ir plaukti kaip lietūs girti.
 
MELANCHOLIJA
 
Lelijų linijoms lengvoms prilygt gali,
O, melancholija šio vakaro tyli.
 
Atplaukę debesys sustoja virš galvos,
Pavargę debesys pavasario spalvos.
 
Praeina vakaras tarp jūros ir kalnų,
Ir aš pajūriu tuo su vakaru einu
 
Ir, kriauklę ūžiančią pridėjęs prie ausies,
Klausausi pasakų pavasario mirties.
šaltinis

LUNATIKĖ
Ji stovėjo aukščiausiam bokšte
Ir kalbėjo su mėnuliu.
Jai tarp rankų skleidėsi puokštė
Fosforinių miego gėlių.
Žemėj rėkė našlys, jos vyras,
Žemėj springo našlaičių malda
Mėnuo buvo šaltas ir tyras
Ir liepsnojo - kaip visada.
Žalios žvaigždės kvepėjo kaip rūtos,
Švelnios gelmės ją šaukė vardu,
Visą erdvę užliejo putos,
Sukapotos aukso kardu.

Mėnuo ją pripildė lyg indą,
Ir nualpus, plaukais palaidais,
Ji blyškia kometa suspindo
Ir nuskrido elektros laidais.

AŠ NIEKO NEŽINAU
 
Aš nieko nežinau, aš nieko neturiu,
Brendu per tuštumą be jokių žiburių,
Ir vien tiktai vanduo man kalba apie tai,
Kad reikia pagaliau pradėt gyvent rimtai.
 
Bet aš jo neklausau, bet aš neatsakau,
Aš nuogas kaip ruduo, aš visko netekau,
Per juodą dykumą tylėdamas einu
Su nuobodžiais balsais verksmingų vandenų.
 
MĖLYNOS GĖLĖS VAKARE
 
Nustebę žiūri akys pilkos:
Iš dugno, iš labai giliai,
Kaip žuvys, išplaukia vosilkos,
Liūdnos mėlynės gabalai.
 
Stiklinis vakaro trapumas,
Vandens melodija gera,
Gėlių galingas mėlynumas,
Kurio nei pasakoj nėra.
 
Plevena gėlės, kaip plaštakės,
Į naktį mėlyna srove,
Ir mato pilkos, liūdnos akys
Miglotam veidrody save.
 
 
TĖVYNĖS VĖJAS
 
Karališkus kraštus nualinęs,
Nukritęs žemėn iš dangaus,
Kaip karštas kirvis kerta kalinius,
Jis širdį perkerta žmogaus.
 
Ir štai išauga Odisėjyje
Kaip kalnas aukštas ilgesys,
Ir lengvas laivas virpa vėjyje,
Ir erdvės kurtina ausis.
 
Ugnis, ugnis, ugnis mėlynėje!
O, vėjų ir ugnies našta!
Krante, po žalio vario pinija,
Kalipsė miršta užmiršta.
 
Jos ašaros i smėlį sunkiasi,
Krūtinėj draskosi druska.
Ant kriauklių nukrenta apsunkusi,
Per daug pavargusi ranka.
 
Jos akyse užgęsta pasaka.
Ji guli visiškai rami.
O mylimasis vairą pasuka
Ir plaukia šiaurės kryptimi.
 
 

Eilėraštis

... Balzamuotojau,

               aš noriu tapt bejausmė.

Man taip baisu. Aš visiškai netrokštu amžinybės.

O, kokios kraugeriškos,

     kokios neregėtai nykios

skerdyklų apeigos!..

Nemirtingumas - lyg už bausmę.

... Balzamuotojau,

      aš trokštu jį užmiršti.

Skrodiko peilis išlupa man širdį.

      Sarkofago

beribė kosminė vienatvė,

    kai žvaigždė dar kabo

kvapių aliejų ir žolių tvaike,

    kraupiau už mirtį.

... Balzamuotojau,

         kasdien didės tarp mudviejų

neperbrendama dykuma,

         išsiskyrimo smėlis...

Užbalzamuos jo veidą atmintis.

         Auksinis - slėnis,

bet kaip jo karštas nekantrias rankas

       atrast tarp mumijų.

     J. Vaičiūnaitė

Raudoni medžiai

šaltinis

Henrikas Radauskas

Raudoni medžiai

Raudonų medžių kaip sargų

Apstotas nerandu sau vietos.

Kiekvieną rudenį sergu

Nostalgija ne šios planetos.

Tu nusiminęs nueini,

Tu liūdną savo žingsnį lėtini,

Naktis, galinga ir švelni,

Tau duoda rūbą violetinį.

Parko ruduo

Šaltinis

Vytautas Mačernis

Parko ruduo

Žiaurus savižudis ruduo

Pravirkdo statulas taurias,

Ir teka ašarų vanduo

Į juodo marmuro taures.

O tu kaip aidas gyveni,

Kaip balsas, plaukiantis toli,

Tau atsispindi vandeny

Sraigių procesija tyli.

Pamėlynavęs nuo šalčio tolis,

Kaip miręs lapas nuraudęs molis.

Medinis laivas

šaltinis

Medinis laivas

Medinis laivas

Ištiesęs sparnus

Galiausiai pakyla

Suprunkščia it arklio meilužė

Ir plasnoja malūno sparnais  į tolį

Į naująjį kraštą...

Vaiko ašaromis neabejodamas

Jis šnara it lapas,

Bet tyliai susimąstęs

Iš kur gimstama 

Ir kur mirštama.

Todėl jis kyla 

Į kitą pasaulį,

Kur niekas nevysta 

Tik žydi, keri.

Tegu keri , vešloja,

O jis kyla kyla... 

Bet ar toli 

Jis nuskrido 

Pabudęs septintą ryto ?

(mano kūryba)

Šaltinis

Ruduo

Šaltinis

Juozas Erlickas. Lietūs, panašūs į žmones

Tie lietūs,— jie visai tokie kaip žmonės.
Ilgi, trumpi, maži ir dideli —
Geri jie būna, būna nemalonus,
Kai persekioja nuošaliam kely.

Jie būna susigūžę, išsigandę,
Kai slepiasi nuo vėjo debesy,
Pavargę būna — beldžiasi į langą —
Tik niekada nebūna jie sausi.

Jie lanko naktimis Mėnulio kiną,
O miega neilgai — visai trumpai,
Nes šokinėt nuo debesų tramplynų
Į ežerus jie mėgsta kaip vaikai,

Jie mėgsta su draugais linksmai paūžti —
Nerūpestingai šoka ant asfalto,
Ir mėgsta rudenį tarytum Puškinas —
Klajoja po miškus ir jiems nešalta,

Po visą Lietuvą klajoja lietūs,
Kur laukiami, kur nekviesti svečiai —
O rudenį — lyg paukščiai į pietus jie
Greičiausių vėjų lekia traukiniais.

Ir grumiasi virš mūsų šlapios minios
Lyg Žmonės Palangoj, bet jų namai
Ne danguje yra, o vandenynuos —
Jie tik atostogauja ten — aukštai...

Labanakt

šaltinis

Miki, vaikuti brangus, sutemos gaubia laukus,

Rimsta ėriukai garde, tyla bitelės sode.

Mėnuo įkopęs dangun žvelgia pro langą vidun.

Šviesų sapnelį sapnuok, mik, karalaiti, miegok.

Miegok, miegok...

Viskas nutilo pily, skęsta ramiam snauduly,

Niekas nevaikšto čionai, nekrebžda pelės seniai.

Tuščia virtuvėj, rūsy, žmonės sumigo visi.

Nieko, brangus, nebijok, mik, karalaiti, miegok.

Miegok, miegok...

Tu visas džiaugsmas namų, gera čia tau ir ramu,

Šitiek žaislų kambary, šitiek saldainių turi.

Niekas tau jų nepalies, miki, valdove pilies,

Šviesų sapnelį sapnuok, mik, karalaiti, miegok.

Miegok, miegok...

Prieskonių galia.

Kadangi reikia jau eiti mokytis ir nėra kada skaityti, bet straipsnelis sugundė tai bus man kaip priminimas jį perskaityti :)

moteriska-gudrybe-vyro-aistrai-suzadinti/Delfi

Truputis kulinarijos
maistas-kulinarija/ka-verta-zinoti-apie-prieskonius

Kai vietos maža

Prisiminiau savo sumąstymą dėl vietos tausojimo :)
Filmų tikrai ne daug žiūriu,  bet tie kurie man labai patiko net ištrint nesinorėjo, bet teko. Užtat atsidariau txt failiuką ir susirašiau jų pavadinimus su prierašu ką ten rodo :)

Mano sąrašiukas:

1. Paskutiniai bremeno muzikantai (taip iki galo nepamačiau, bet gal kada nors pamatysiu :D)
2. August Rush
3. Balkonas (lt)
4. Confessions of a shopaholic
5. Dorian Gray
6. Elizabethtown (romatika)
7. Stardust (fantastinis)
8. The notebook (romantika)
9. The curious case of Banjamin Button  :))
10. Up (multikas)
11. Feel the noise ( street dance tipo :D)

Yra pradžia yra ir...

Maža dalelė to kas buvo gyva

Bėgiojo šia žeme ir jau ne be užuos vėjelio atnešamų kvapų. Jau mėnuo kaip tavęs nėra...tik berželis ir ryžas akmuo. Ačiū tau, kad buvai tuos 11metų kartu.